Le Mans 2007: atmosfera
0 bals. Dėkui už aktyvumą!
Šių metų Le Mano lenktynėse apsilankė rekordinis žiūrovų skaičius: 250 952. Iki šiol tokios minios žmonių per vieną parą Le Mano apylinkės dar nebuvo regėjusios.
Pernai renginį pamatė 235 000 gerbėjų, 2005 m. – 230 000. Šiemet visos organizatorių prognozės nuėjo perniek – tiek daug žmonių niekas nesitikėjo.
Le Manas – tikras lenktynių Woodstock‘as. Tos atmosferos, kuri tvyro aplink, nusakyti neįmanoma. Ją reikia pamatyti, pajusti, pasivaikščioti tarp tų šimtų tūkstančių išprotėjusių, kurių gyslomis teka ne kraujas, o benzinas (arba dyzelis, kuris Le Mano lentynes laimi jau antrus metus iš eilės).
Čia atvažiavę žmonės gyventi palapinėse, nes aplinkui šimto kilometrų spinduliu visi viešbučiai seniai užsakyti.
Palapinių miestelyje nieko nestebina, kad po atviru dangumi savaitgalį praleidžia prabangių Porsche, Ferrari, Lamborghini arba Bentley savininkai.
Senas ir jaunas – visi stovi ir serga už savo numylėtinius, kuriuos paliesti ar pakalbinti – vienas juokas. Tereikia nueiti į boksus ir palaukti kol pasirodys tavo mėgstamas sportininkas. Tai vienos demokratiškiausių lenktynių. Nėra jokių problemų pagriebti už rankos Jacque Villenueve arba Alan McNish – ei kaip sekais? Jis su malonumu atsakys ir joks apsauginis nepuls jūsų šaudyti.
Tiesa, norintys patekti į boksus turi nusipirkti brangesnį bilietą. Tačiau jeigu neturit pinigų, bilieto išvis nereikia pirkti. Pamatyti didžiąją daugumą posūkių galima nemokamai – daugelyje trasos vietų įėjimas nemokamas. Kaip ir gyvenimas. Žmonės palapines stato tiesiog šalikelėje. Visur, kur yra vietos.
Vargšai vietiniai gyventojai priešais savo namų duris stato užrašus „No camping“, nes vietos visiems trūksta, tad išėjęs į darbą namo gali ir nebepareiti – ant įėjimo gali atsirasti palapinė…
Vietiniai žandarmai (taip Prancūzijoje pakrikštyti policininkai) į tai nekreipia jokio dėmesio. Jie tolerantiški ir visiškai girtam pakelėje gulinčiam jaunuoliui ar dainas vidurnaktį dainuojantiems fanams.
Mačiau iš vieno Danijos klubo 12 turistinių autobusų su savo palapinių miesteliu – jie serga už savo tautos dievą Tom Kristensen. Jis daugiausiai už bet kurį kitą – net 7 kartus – yra laimėjęs šias legendines lenktynes. Tokiems klubams organizatoriai atitveria atskirą plotą su savo baru ir diskoteka.
Diskotekų užtenka ir likusiems – visą parą kol lenktynininkai važiuoja aplink verda gyvenimas –koncertai, Gariūnų dydžio suvenyrais prekiaujančių palapinių miesteliai, įvairiausi renginiai, atrakcijos, konkursai, prizai.
Niekur niekada neteko matyti tokių linksmų ir draugiškų fanų – abejoju ar kur nors pasaulyje yra tokio lygio lenktynės, kur fanai gauna tiek daug dėmesio. Įskaitant net nemokamus traukinukus, kurie kursuoja tarp trasos posūkių. Aplink trasą įrengta 12 milžiniškų ekranų, kuriuose visą parą transliuojamos lenktynės ir rezultatai. Komentatoriai taip pat visą parą praneša, kas dedasi trasoje. Deja, tik prancūziškai… Viskas, ką iš jų teko išgirsti angliškai buvo legendinė Le Mano frazė: “Gentleman, please start your engines…“ (Džentelmenai, prašome užvesti variklius). Esantiems toliau už 10 eurų siūloma nusipirkti Le Mano radijo aparatą - kartu gausite ir puikų suvenyrą prisiminimui.
Truputį apie finansus. Pigiausias bilietas nieko nekainuoja – daugelis trasos vietų neužtvertos ir nemokamos. Tačiau jeigu norite visą lenktynių savaitgalį pakliūti visur kur įmanoma, toks bilietas su pasivaikščiojimais boksuose prieš lenktynes kainuoja virš 400 eurų. Tačiau patikėkit, verta…
Daugiau nuotraukų rasite galerijoje.
Le Mans- lenktynių Woodstock’as (fotoreportažas)
Legendinėse varžybose dyzeliniai automobiliai vėl aplenkė benzininius
Ramūnas Fetingis
Komentarų nėra.
Komentuokite