Siekis užtikrinti mobilumą neįgaliesiems
* * ½ 7 bals. Dėkui už aktyvumą!
Užtikrinti visuotinį mobilumą – nuo mažiausių dar savom kojom nevaikštančių visuomenės piliečių iki lazdele besiramstančių senukų, nuo energingų studentų iki neįgaliųjų – tokia svarbiausioji gija, jungianti seminaro, įvykusio balandžio 9 dieną Kaune, Transporto ir kelių tyrimo institute, dalyvių pranešimus.
Svečiai iš Švedijos, Danijos, Suomijos bei Norvegijos dalijosi dešimtmečio patirtimi, kuri padeda neįgaliesiems jaustis visaverte visuomenės dalimi, turinčia jų reikmėms adaptuotą judėjimo galimybę. Užsienio specialistai pristatė savųjų šalių veiklą organizuojant visuomeninio transporto darbą, projektuojant gatves ir kelius, pritaikytus neįgaliųjų poreikiams. Šią patirtį Lietuvos projektuotojai galėtų sėkmingiau taikyti mūsų aplinkoje. Smagu, kad sausakimšoje Transporto ir kelių tyrimo instituto salėje „mokėsi“ ne vien lietuviai, bet ir Šiaurės lektoriai, – svečiai negailėjo gerų žodžių mūsų projektuotojų darbams, kuriuos akylas profesionalo žvilgsnis užfiksavo Lietuvos keliuose ir gatvėse.
Problemos mastą geriausiai atspindi vienas įspūdingas skaičius – šiandien Europos Sąjungoje yra 38 mln. žmonių, kurių gyvenimą riboja įvairios negalios. Švedijos atstovas pristatė „universalaus projektavimo“ idėją. Jos esmė – sukurti visuomeninio transporto ritmą, „pritaikytą visų reikmėms, kad neįgalieji galėtų būti mobilūs patys, be kitų pagalbos“. Svečias atkreipė dėmesį, kad planuodami šiuos darbus, privalome nuolat galvoti ir apie kitą, nuolat augančią visuomenės grupę – pagyvenusius žmones, turinčius klausos, regos ir motorikos sutrikimų.
Suomijos Kelių direkcijos (KD) atstovė pabrėžė, kad pritaikant visuomeninį transportą visuotinam mobilumui pasiekti reikėtų veikti keliais „frontais“: į šią veiklą įtraukti ne tik specialistus (projektuotojus, savivaldybių atstovus), bet ir politikus bei visuomenę. Suomijos KD atliko auditą, kurio rezultatais rėmėsi, įrengiant autobusų stoteles, statant kelio ženklus ir brėžiant pėsčiųjų perėjos linijas.
Specialistai iš Norvegijos ir Danijos akcentavo „vientisos kelionės“ idėją – Šiaurės šalių kelininkai yra įsipareigoję iki 2010-ųjų rekonstruoti miestų ir užmiesčio kelius bei nutiesti naujus, atsižvelgiant į kiekvieno visuomenės nario poreikius.
Seminaro išvakarėse šiauriečiai lankėsi Vilniuje ir pastebėjo daugybę gerų momentų, padedančių neįgaliesiems judėti daugelyje sostinės vietų. Vieni gyrė puikiai matomus kelio ženklus, pakabintus ant pastatų sienų, suprojektuotus patogius šaligatvio nuolydžius prie pėsčiųjų perėjų, kiti tikino pasimokę iš lietuvių, kaip derėtų įrengti privažiavimus ratukuose sėdintiems žmonėms. Tai nebuvo tušti svečio ditirambai šeimininkui – tai buvo patyrusių žmonių vertinimai, pagrįsti profesionalumu ir geru savo darbo išmanymu.
Komentarų nėra.
Komentuokite