Automobilių naujienos

Kiekvienam savas kosminis laivas

Naujienos, Straipsniai 2008 birželio 02 Komentarų: 17

* * * * * 10 bals. Dėkui už aktyvumą!

Vyrams automobilis – jaudinantis, galingas ir pažabojamas plieninis žirgas, o moterims – didžiulė burzgianti muilinė, pastatyta ant keturių ratų. Sėdžiu kavinėje, pro kurios langus matosi gatvė. Abiem eismo kryptimis rieda man iki šiol nesuprantami kosminiai aparatai – automobiliai. Savąjį kosminį laivą kaip tik palikau servise.

Prie gretimo staliuko sėdi apie tuos aparatus viską išmanančių (ar bent jie taip įsitikinę) kosmonautų kompanija ir garsiai aptarinėja, kokią nerealią „tačkę“ nusipirko Darius, o Povilo mašinos toooks variklis: keturių cilindrų, šešiolikos vožtuvų!
Apsivožti galima beklausant tokių kalbų.

Aš didžiuojuosi savim vien tuo, kad neseniai sužinojau kėbulų tipų pavadinimus ir išmokau atskirti hečbeką nuo universalo. Vyrai nulydi akimis mašinas komentarais: Audi – 6000 apsukų, Mersas – 156 „arkliai“.., o aš vis dar žiūriu į gatvę ir baksnoju žvilgsniu: hečbekas, universalas, sedanas, universalas, velnias žino, kas čia toks…

Garsiai to nepasakysi. Kur tau! Kai vyrai pajunta, jog moteris apie automobilį išmano ne daugiau, nei jie nutuokia, nuo kurios gyvūno vietos kirptų plaukų skaistalų šepetėlis geriausias, išskleidžia kalnų erelių sparnus ir apipila techniniais terminais. Tarsi būtų mintinai išmokę technikos enciklopediją.

Norint pamatyti, kaip tai skamba, tereikia sugesti vidury kelio arba nuvažiuoti į servisą. Kai tokia „malonė“ nutiko man, atsidariau kapotą, žiūriu į laidelių ir sraigtelių kirmėlyną ir meldžiuosi visiems dievams, kokius tik atsimenu: „prašau, mašinyte, užsivesk. Jei užsivesi, pažadu soliariumui skirtus pinigus išleisti naujiems sėdynių apmušalams“. Deja, kapoto atidarymo metodas automobilio nesutaiso. Tenka stabdyti erelį, kuris vien paklibinęs kokį varžtelį, priverčia variklį veikti.
Susistabdytasis paklibina, pasisukioja aplink savo ašį ir susidėjęs išskleistus sparnus ant klubų išdidžiai išpyškina: „Turbūt perdegė žvakės, užsikimšo karbiuratorius, be to, kažkas negerai su jūsų hidraulika“.

Kad lemputė perdega – viskas suprantama, bet žvakės! Vienintelės žvakės, su kuriom esu susidūrusi, yra pagamintos iš parafino. Pati namie turiu surinkusi visokių formų ir dydžių žvakių kolekciją. Kilo įtarimas, kad tarp tų bakelių, laidelių slepiasi ne obuolio formos ir ne krikštynų žvakės… Su kuo valgomas tas karbiuratorius ir kodėl negera ta MANO hidraulika, turbūt ir giljotinuojama nesugalvočiau.

Kai paklausiau, kokiam prekybos centre galėčiau nusipirkti tų žvakių ir su kokiu siurbliu išvalyti karbiuratorių, išmoningasis kalnų erelis išsišiepė, kaip geležėlę radęs ir dar kartą trinktelėjo savo mechaniniu žodynu man per galvą.
Suprantu, kad vyrai ir moterys automobilį suvokia skirtingai. Vyrams tai – arklio galios, sukimo momento, tiesioginio įpurškimo ir kitokių panašių sąvokų kažkaip susijęs derinys, o moterims – tai muilinė, pastatyta ant keturių ratų, kuri paslaptingu mistiniu būdu kažkaip sugeba pati riedėti. Bet argi reikia pūstis kaip varlėms? Mes juk nevartom akių ir nepakabinam apatinio žandikaulio, kai jie nežino, kas tai yra kūno dulksna ar ką reikia daryti su kiekvienu iš penkiolikos įrankių, gulinčių manikiūriniame krepšelyje.

Išgėrusi kavą ir apsišvietusi apie Povilo ir Dariaus toooookius variklius nulekiu pažiūrėti, kaip ten reikalai su mano kosminio laivo hidraulika ir žvakėmis. Meistro šypsena tokia pat, kaip to kalnų erelio, kuris man bandė aiškinti, kodėl nevažiuoja mano automobilis. Šypsausi ir aš, kol nepasako remonto kainos. Pasirodo, automobilio žvakės brangesnės už tas, kurias perku prekybos centre…

Atiduodu soliariumo abonentui ir naujiems aukštakulniams skirtus pinigus ir vis dar viliuosi, kad vieną dieną vyrai supras, kad mes žaidėme ir žaisime su skirtingai žaisliukais. Jie – su veržliarakčiais ir atsuktuvais, o mes – su dildėmis ir žirklutėmis lenktu snapu.

Komentarų: 17

Komentarai RSS formatu

Komentuokite